rainiukas
„Rainiukas“: Reikalingas globos perėmimas Veronikai, Runciukui, Burbului, Nicai!
via „Rainiukas“, VšĮ: Naujienos www.rainiukas.lt/lt/news/view/id/120630:
Ieškome globos mūsų globotiniams, susipažinkite:VERONIKAAr tik nebūsime atradę naują veislę – Veneros coliukė. Ji – amžina mūsų organizacijos paaugliukė, mūsų mažutė, mūsų mylimiausia. Nepaprastai skauda širdį, matant ją narve.
Coliukė? Tuomet viskas aišku: viskas bus kaip pasakoje. Turi būti. Kaip Hanso Kristiano Anderseno pasakoje apie Coliukę, kuriai meilė išaugino sparnus. Tikime, kad laimė mūsų miniatiūrinei gražuolei seniai užprogramuota – ji sulauks savo sparnuoto princo, savo mylinčio ir atsidavusio šeimininko (kurmių mums nereikia, nuo kurmių jau pabėgome). Juk ji deivė, kuklutė princesė, fantastiško meilumo ir neįtikėtino mažumo lėlytė, juoda, su tobulai simetriškomis baltomis dėmėmis, mažutėlytėmis ausytėmis ir žvilgančiu kakliuku, sveria vos daugiau nei du kilogramus – kaip mokinukė juoda uniforma ir baltomis kojinytėmis. Ir drovi bei baugšti kaip mokinukė: nemėgsta šurmulio, triukšmo, nors kitus gyvūnus pakenčia, nesipyksta, bet geriau liks nuošaly, prieis paskutinė, prie žmonių irgi prisiriša ne iš karto. Ir koks pigus išlaikymas – pusė grūdo per dieną!
Neabejojame, jog kažkur jos jau laukia mylinčios, švelniausios, labiausiai atsidavusios rankos. Kad nugyvens ji savo gyvenimą ILGAI IR LAIMINGAI. Tik kad to likimo vingiai kartais labai pinklūs ir kelias labai ilgas... Padėkim Veronikai susitikti su savo princu, pabūkime tomis kregždutėmis, kurios juos suves: neškime visiems gerą žinią apie šią brangenybę, sukime Veronikos likimo ratą, kad jos likimo kelias sutrumpėtų, kad mūsų taip mylima laiminga plasnotų savo namuose namučiuose.Globa reikalinga nuo rugsėjo 27 d.
RUNCIUKAS„Kas ir jei“, parašė laiške filmo „Laiškai Sofijai“ herojė. Atskirai – du nekalti žodžiai, kartu – gali nulemti likimą. Žmogaus, gyvūno, augalo. Taisyklė viena ir ta pati. O dabar su tuo lemtingu „kas, jei“ akis į akį susidūrė Runciukas, mūsų „stacionariukas“.
Štai šis lietuviškas rainiukas, „dūšelėje“ kaimietukas, jau sėdi namuose ant palangės, skabo velykinę žolę, ridena plastmasinius dažytus kiaušinius, gaudo pirmuosius saulės zuikučius. O jei dar gaus laukan išbėgti, na čia jau darbų darbelių: ir po šviežią žolę palaigyti, ir į medį įsikarti, ir drugelius pavaikyti, net pelę parnešti – visur AŠ! AŠ! AŠ! O jei dar kokiam sodininkui pakliūtų – štai jums etatinis nemokamas inspektorius: ką čia pasodinai, ar viską gerai darai? O žiemą? Įsivaizduojate: sniege išsivolioja, pareina snaigėmis apkibusia nosyte, uodega vikst, ant lovos strykt, tegul visos reklamos apsikasa lapais... Ei, ko niekas nefotografuoja?!
Arba visai kita žiema: aplink tik šaltos pilko plieno sienos, keli žingsniai į priekį, keli į šoną, eiti nėra kur. Ir kampe susisukęs mažytis gyvybės trupinėlis. Ir mirtinas šaltis akyse, žvilgsnis sustingęs kaip Ledo karalienės karalystėje. Kažkam už lango pavasaris, šviečia saulė, čiulba paukščiai, o čia tyla ir tamsa. Mūsų puoselėtas daigelis, mūsų dabar, kada visa gamta atgyja, gęsta, miršta, tyliai kaip augalas.
Tad kokiam „kas, jei“ leisime įvykti?
Runciukui, apie 4 metukus
BURBULASYpatingo likimo: praeityje teko patirti daug negandų, buvo patekęs į automobilio avariją ir sunkiai sužalotas, pusantro mėnesio negydomas tylomis kentė pragarišką skausmą, vėliau kovojo ir nugalėjo daug ligų, iškentė kelias operacijas (www.rainiukas.lt/lt/news/view/id/38892), paskui susipainiojus likimo vingiams ilgai leido laiką įkalintas tarp narvo sienų stacionare. Ne kiekvienam žmogui per gyvenimą tenka tiek patirti...
Ypatingo grožio: visiškai reto, nematyto kailiuko – juoda spalva tarsi atausta baltais siūlais, kurie ryškioje šviesoje ima švytėti, tarsi kokio egzotiško gyvūno. Pats katinėlis apvalus, minkštas, papūstžandis, dėl to ir gavo tokį vardą. Parodinis, bet ne parodomasis: tikrai ne iš tų, kuriuos galima kišti į veidą kiekvienam svečiui, neva, „pažiūrėk, koks gražus mano katinas, nagi, kiciau, parodyk, ką moki“.
Ypatingo charakterio: patyrus tiek traumų, ne tik fizinių, bet ir psichologinių, retas žmogus neprarastų vilties, o katinai, jie tokie: moka atleisti, moka vėl džiaugtis gyvenimu. Patekęs į gerą globą Burbulas atsigavo, atsivėrė, vis tik liko baikštokas ir lėtas, labai pažeidžiamas. Negerai jam gyventi bendruomenėje su kitais penkiais katinais, oi, kaip negerai, skriaudžia kiti šį gerietį pliuškį. Kažkodėl ypač neįtinka damoms, užtat ir vaikšto nuolat apdraskyta nosyte. Kodėl damoms – gal kad per mažai dėmesio rodoJ) Nes šitas katinukas jau geriau pamedituos vienas kur nors kamputyje, tyloje. Nes toks jau jis: kad ir Burbulas, anaiptol ne tuščiaviduris: mąslus, pilnas paslapčių, tikras filosofas.
Apvalus, trapus, švyti, paslaptingas... koks gi čia burbulas, veikiau krištolo rutulys! Tikima, kad krištolo rutuliai spinduliuoja ypatingą magišką energiją. Tyliai, nebyliai. Tikra paguoda sielai.
Deja, panašu, kad mūsų krištolo rutuliui vėl lemta riedėti į kitus namus, nes gerosios globėjos katinyne Burbuliukas vis labiau gūžiasi į kamuoliuką, lenda į savo kiautą, teko atskirti nuo kitų katinų... Labai tikim, kad šįkart jam atsivers ypatingų namų durys, šiltų ir taikių, o svarbiausia ramių, kur mūsų vienišius, intravertas, mūsų nepakartojama, ypatinga brangenybė galės iki galo atsiskleisti.NICA
Nica... Kiek pasaulyje spalvų, tiek jų pripiešta ant švelnaus Nicos kailiuko. Kiek ant Žemės gražiausių jausmų, tiek jų pripildyta mažoji Nicos širdutė.
Kokios asociacijos kyla išgirdus katytės vardą: saulėtas paplūdimys ir švytinti jūra, prabanga ir minios garsenybių. Tokia ir mūsų Nicutė: šilta ir atvira, nė vieno nuotaikos debesėlio, pavergianti mirguliuojančiu tamsiu akių mėliu. Dūkimo ir žaidimų čempionė, geros nuotaikos užtaisas visai dienai. Puikiai sutaria su žmogumi ir kitais katinais. Globoje greitai atsigavo nuo negandų, glaudžiasi, murkuoja, trokšta rūpesčio, dėmesio. Su kitais katinais atranda begalę katiniškų žaidimų: reikia ir plunksnelę pagaudyti, ir kamuoliuką paridenti, moka ir per nosytę kokiam uodeguočiui paukštelėti! Ir balselį parodo, miauklių miauklė, jei ko nori – savo pasieks.
Tiesa, gyvenimas mažutės nelepino, tad dėl praeityje patirtos traumos mažiukė turi nedidelių koordinacijos sutrikimų – truputį „užneša į šoną“. Labai žaviai, tarsi aukštuomenės damą Nicoje, vakare šiek tiek padauginusią linksmybių. O koks kostiumėlis, kokie chuliganiškai įžūlūs raštai – Žanas Polis Gotjė, ne kitaip. Ne kiekvienas moka tokį nešioti, bet Nicutei, šiai išdykėlei padraikai tai puikiai sekasi. Kol kas negali aukštai laipioti, bet jai nė motais, randa ką veikti ir pažemiui: tai žaisliukus po grindis išsvaido, tai kokį rankšluostį ant grindų nutraukia ir susisukusi ant užsnaudžia. Taip, Nicutė šiek tiek „kitokia“. Tik ar tai trūkumas? Katytė paneigia tai kiekvienu savo žingsniu, mažulė kaip niekas kitas moka džiaugtis gyvenimu. Kas mūsų nepalaužia, padaro stipresniais. Mažoji, trapioji, ištvermingoji Nica – puikiausias to įrodymas.
Deja, dėl susiklosčiusių aplinkybių Nica negali ilgiau likti pas gerąją globėją. Todėl labai ieškome mylinčių, rūpestingų, kantrių, žmonių su didele širdimi, galinčių perimti globą arba priimti katytę į savo šeimą visam laikui. Labai tikimės, kad saulėtajai Nicai irgi atsiras vieta po saule. Nes ji tikrai to verta.
Nica nereikalauja jokios ypatingos priežiūros, tvarkingai naudojasi kraiko dėžute, turi gerą apetitą, ypač mėgsta konservukus. Koordinacijos sutrikimai pasireiškia tik jei stipriau stresuoja, ramioje aplinkoje, atsipalaidavus, jie yra nežymūs. Nica skiepyta, sterilizuota, paženklinta mikroschema.
VISUS REIKIAMUS DAIKTUS MAISTĄ, KRAIKĄ DUOSIME IR JEI TIK GALITE LAIKINAI PRIGLAUSTI NORS VIENĄ IŠ JŲ, SKAMBINKITE 8 615 58898 ARBA RAŠYKITE info@rainiukas.lt
„Rainiukas“: Reikalingas globos perėmimas Veronikai, Runciukui, Burbului, Nicai!
via „Rainiukas“, VšĮ: Naujienos www.rainiukas.lt/lt/news/view/id/120630:
Ieškome globos mūsų globotiniams, susipažinkite:VERONIKAAr tik nebūsime atradę naują veislę – Veneros coliukė. Ji – amžina mūsų organizacijos paaugliukė, mūsų mažutė, mūsų mylimiausia. Nepaprastai skauda širdį, matant ją narve.
Coliukė? Tuomet viskas aišku: viskas bus kaip pasakoje. Turi būti. Kaip Hanso Kristiano Anderseno pasakoje apie Coliukę, kuriai meilė išaugino sparnus. Tikime, kad laimė mūsų miniatiūrinei gražuolei seniai užprogramuota – ji sulauks savo sparnuoto princo, savo mylinčio ir atsidavusio šeimininko (kurmių mums nereikia, nuo kurmių jau pabėgome). Juk ji deivė, kuklutė princesė, fantastiško meilumo ir neįtikėtino mažumo lėlytė, juoda, su tobulai simetriškomis baltomis dėmėmis, mažutėlytėmis ausytėmis ir žvilgančiu kakliuku, sveria vos daugiau nei du kilogramus – kaip mokinukė juoda uniforma ir baltomis kojinytėmis. Ir drovi bei baugšti kaip mokinukė: nemėgsta šurmulio, triukšmo, nors kitus gyvūnus pakenčia, nesipyksta, bet geriau liks nuošaly, prieis paskutinė, prie žmonių irgi prisiriša ne iš karto. Ir koks pigus išlaikymas – pusė grūdo per dieną!
Neabejojame, jog kažkur jos jau laukia mylinčios, švelniausios, labiausiai atsidavusios rankos. Kad nugyvens ji savo gyvenimą ILGAI IR LAIMINGAI. Tik kad to likimo vingiai kartais labai pinklūs ir kelias labai ilgas... Padėkim Veronikai susitikti su savo princu, pabūkime tomis kregždutėmis, kurios juos suves: neškime visiems gerą žinią apie šią brangenybę, sukime Veronikos likimo ratą, kad jos likimo kelias sutrumpėtų, kad mūsų taip mylima laiminga plasnotų savo namuose namučiuose.Globa reikalinga nuo rugsėjo 27 d.
RUNCIUKAS„Kas ir jei“, parašė laiške filmo „Laiškai Sofijai“ herojė. Atskirai – du nekalti žodžiai, kartu – gali nulemti likimą. Žmogaus, gyvūno, augalo. Taisyklė viena ir ta pati. O dabar su tuo lemtingu „kas, jei“ akis į akį susidūrė Runciukas, mūsų „stacionariukas“.
Štai šis lietuviškas rainiukas, „dūšelėje“ kaimietukas, jau sėdi namuose ant palangės, skabo velykinę žolę, ridena plastmasinius dažytus kiaušinius, gaudo pirmuosius saulės zuikučius. O jei dar gaus laukan išbėgti, na čia jau darbų darbelių: ir po šviežią žolę palaigyti, ir į medį įsikarti, ir drugelius pavaikyti, net pelę parnešti – visur AŠ! AŠ! AŠ! O jei dar kokiam sodininkui pakliūtų – štai jums etatinis nemokamas inspektorius: ką čia pasodinai, ar viską gerai darai? O žiemą? Įsivaizduojate: sniege išsivolioja, pareina snaigėmis apkibusia nosyte, uodega vikst, ant lovos strykt, tegul visos reklamos apsikasa lapais... Ei, ko niekas nefotografuoja?!
Arba visai kita žiema: aplink tik šaltos pilko plieno sienos, keli žingsniai į priekį, keli į šoną, eiti nėra kur. Ir kampe susisukęs mažytis gyvybės trupinėlis. Ir mirtinas šaltis akyse, žvilgsnis sustingęs kaip Ledo karalienės karalystėje. Kažkam už lango pavasaris, šviečia saulė, čiulba paukščiai, o čia tyla ir tamsa. Mūsų puoselėtas daigelis, mūsų dabar, kada visa gamta atgyja, gęsta, miršta, tyliai kaip augalas.
Tad kokiam „kas, jei“ leisime įvykti?
Runciukui, apie 4 metukus
BURBULASYpatingo likimo: praeityje teko patirti daug negandų, buvo patekęs į automobilio avariją ir sunkiai sužalotas, pusantro mėnesio negydomas tylomis kentė pragarišką skausmą, vėliau kovojo ir nugalėjo daug ligų, iškentė kelias operacijas (www.rainiukas.lt/lt/news/view/id/38892), paskui susipainiojus likimo vingiams ilgai leido laiką įkalintas tarp narvo sienų stacionare. Ne kiekvienam žmogui per gyvenimą tenka tiek patirti...
Ypatingo grožio: visiškai reto, nematyto kailiuko – juoda spalva tarsi atausta baltais siūlais, kurie ryškioje šviesoje ima švytėti, tarsi kokio egzotiško gyvūno. Pats katinėlis apvalus, minkštas, papūstžandis, dėl to ir gavo tokį vardą. Parodinis, bet ne parodomasis: tikrai ne iš tų, kuriuos galima kišti į veidą kiekvienam svečiui, neva, „pažiūrėk, koks gražus mano katinas, nagi, kiciau, parodyk, ką moki“.
Ypatingo charakterio: patyrus tiek traumų, ne tik fizinių, bet ir psichologinių, retas žmogus neprarastų vilties, o katinai, jie tokie: moka atleisti, moka vėl džiaugtis gyvenimu. Patekęs į gerą globą Burbulas atsigavo, atsivėrė, vis tik liko baikštokas ir lėtas, labai pažeidžiamas. Negerai jam gyventi bendruomenėje su kitais penkiais katinais, oi, kaip negerai, skriaudžia kiti šį gerietį pliuškį. Kažkodėl ypač neįtinka damoms, užtat ir vaikšto nuolat apdraskyta nosyte. Kodėl damoms – gal kad per mažai dėmesio rodoJ) Nes šitas katinukas jau geriau pamedituos vienas kur nors kamputyje, tyloje. Nes toks jau jis: kad ir Burbulas, anaiptol ne tuščiaviduris: mąslus, pilnas paslapčių, tikras filosofas.
Apvalus, trapus, švyti, paslaptingas... koks gi čia burbulas, veikiau krištolo rutulys! Tikima, kad krištolo rutuliai spinduliuoja ypatingą magišką energiją. Tyliai, nebyliai. Tikra paguoda sielai.
Deja, panašu, kad mūsų krištolo rutuliui vėl lemta riedėti į kitus namus, nes gerosios globėjos katinyne Burbuliukas vis labiau gūžiasi į kamuoliuką, lenda į savo kiautą, teko atskirti nuo kitų katinų... Labai tikim, kad šįkart jam atsivers ypatingų namų durys, šiltų ir taikių, o svarbiausia ramių, kur mūsų vienišius, intravertas, mūsų nepakartojama, ypatinga brangenybė galės iki galo atsiskleisti.NICA
Nica... Kiek pasaulyje spalvų, tiek jų pripiešta ant švelnaus Nicos kailiuko. Kiek ant Žemės gražiausių jausmų, tiek jų pripildyta mažoji Nicos širdutė.
Kokios asociacijos kyla išgirdus katytės vardą: saulėtas paplūdimys ir švytinti jūra, prabanga ir minios garsenybių. Tokia ir mūsų Nicutė: šilta ir atvira, nė vieno nuotaikos debesėlio, pavergianti mirguliuojančiu tamsiu akių mėliu. Dūkimo ir žaidimų čempionė, geros nuotaikos užtaisas visai dienai. Puikiai sutaria su žmogumi ir kitais katinais. Globoje greitai atsigavo nuo negandų, glaudžiasi, murkuoja, trokšta rūpesčio, dėmesio. Su kitais katinais atranda begalę katiniškų žaidimų: reikia ir plunksnelę pagaudyti, ir kamuoliuką paridenti, moka ir per nosytę kokiam uodeguočiui paukštelėti! Ir balselį parodo, miauklių miauklė, jei ko nori – savo pasieks.
Tiesa, gyvenimas mažutės nelepino, tad dėl praeityje patirtos traumos mažiukė turi nedidelių koordinacijos sutrikimų – truputį „užneša į šoną“. Labai žaviai, tarsi aukštuomenės damą Nicoje, vakare šiek tiek padauginusią linksmybių. O koks kostiumėlis, kokie chuliganiškai įžūlūs raštai – Žanas Polis Gotjė, ne kitaip. Ne kiekvienas moka tokį nešioti, bet Nicutei, šiai išdykėlei padraikai tai puikiai sekasi. Kol kas negali aukštai laipioti, bet jai nė motais, randa ką veikti ir pažemiui: tai žaisliukus po grindis išsvaido, tai kokį rankšluostį ant grindų nutraukia ir susisukusi ant užsnaudžia. Taip, Nicutė šiek tiek „kitokia“. Tik ar tai trūkumas? Katytė paneigia tai kiekvienu savo žingsniu, mažulė kaip niekas kitas moka džiaugtis gyvenimu. Kas mūsų nepalaužia, padaro stipresniais. Mažoji, trapioji, ištvermingoji Nica – puikiausias to įrodymas.
Deja, dėl susiklosčiusių aplinkybių Nica negali ilgiau likti pas gerąją globėją. Todėl labai ieškome mylinčių, rūpestingų, kantrių, žmonių su didele širdimi, galinčių perimti globą arba priimti katytę į savo šeimą visam laikui. Labai tikimės, kad saulėtajai Nicai irgi atsiras vieta po saule. Nes ji tikrai to verta.
Nica nereikalauja jokios ypatingos priežiūros, tvarkingai naudojasi kraiko dėžute, turi gerą apetitą, ypač mėgsta konservukus. Koordinacijos sutrikimai pasireiškia tik jei stipriau stresuoja, ramioje aplinkoje, atsipalaidavus, jie yra nežymūs. Nica skiepyta, sterilizuota, paženklinta mikroschema.
VISUS REIKIAMUS DAIKTUS MAISTĄ, KRAIKĄ DUOSIME IR JEI TIK GALITE LAIKINAI PRIGLAUSTI NORS VIENĄ IŠ JŲ, SKAMBINKITE 8 615 58898 ARBA RAŠYKITE info@rainiukas.lt